Depresijos pensija

Depresija vis daugiau moterø visais amþiaus ir auginimo metais. Ðá trûkumà patiria tiek profesionaliai aktyvûs suaugusieji, tiek vaikai, áskaitant vyresnio amþiaus þmones. Daugelis ið jø daugelá metø lieka nepaþástamos ligos, o jø pusë patiria skirtingus kovos su ðitokiu sekinanèiu psichikos sutrikimu bûdus.

Paprastai depresija gydoma psichoterapija, kuri turi bûti pateikiama kartu su farmakologiniais vaistais, kad padidëtø gydymo veiksmingumas. Daugelis moterø nesuvokia dabartinio atsiradimo, kad antidepresantai gali skirti tik gydytojus darbui su psichiatrija. Geras psichiatras Krokuvoje, prieð pradëdamas gydyti depresijà, turëtø tinkamai diagnozuoti ligà, áskaitant atliekant specialius psichometrinius tyrimus ir naudojant simptomø klasifikacijà, siekiant ávertinti depresiná epizodà. Tik diagnozavus ligà ir jos sunkumà, psichiatras priima sprendimà dël jo veikimo sistemos. Farmakologinis gydymas atliekamas ne tik ligos simptomø sunkumo metu, bet ir daþnai simptomø simptomø metu, nes depresija yra pasikartojanti liga. Ðiuo metu naudojami antidepresantai pirmiausia skirti paciento nuotaikai stabilizuoti, atsikratyti nerimo ar mintys apie saviþudybæ. Deja, teisingas veiksmingø vaistø pasirinkimas kartais uþtrunka labai ilgai, nes pacientai skirtingai reaguoja á kai kurias veikliàsias medþiagas. Farmakologinë terapija daugiausia tæsiasi paciento gyvenimo ðalyje, daþnai vadinamojo vadinamojo endogeninë depresija. Asmuo, turintis recidyvà dël depresijos, turi bûti sistemingai priþiûrimas psichiatru, kuris ne tik kontroliuoja paciento bûklæ, bet taip pat gali geriausiai ávertinti operacijos eigà ir galimà poreiká pakeisti terapijos formà. Nors ðiuolaikiniai antidepresantai didina efektyvumà, psichiatrai rekomenduoja lygiagreèiai naudoti psichoterapijà. Psichoterapija leidþia pacientams geriau atpaþinti recidyvus ir nurodo, kaip reaguoti á kritinius momentus.